Rankraštinės knygos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose Lenkijoje: informacijos apie XVII–XVIII a. LDK politinį gyvenimą rinkiniai

The article discusses manuscript books – collections of public life materials created in the 17th and 18th centuries in the Grand Duchy of Lithuania, now located in Poland. They were created mainly by nobles and by chancellery clerks and officials employed at magnates’ and state dignitaries’ courts as an expression of the interests of collectors or documentary and historiographical concerns, and sometimes also as support for public activity. They contained various materials related to conducting, documenting and recording public life. The present overview is based on an identification of copies and on the information contained in printed and online manuscript catalogues and inventories. The number of surviving manuscripts of that type can be hypothetically estimated at ca. 400–500 copies, with ca. 100 copies identified in Poland. Their largest collection is held in the Radvilos Archives, part of the Central Archives of Historical Records in Warsaw, with single copies scattered across different libraries and museums. The oldest ones date back to the late 16th and early 17th centuries. The greatest value should be attributed to several manuscripts originating from the Radvilos of Biržai community from the mid-17th century. Other valuable manuscripts include some made by common nobles, especially in the 17th century, as they often contain unique materials, unknown from elsewhere, as well as those created in the circles of the Sapiegos and Radvilos of Nyasvizh magnate families. Standing out among the latter are miscellanies created during the first three decades of the 18th century by Kazimierz Złotkowski, secretary of the Grand Chancellor of Lithuania Karolis Stanislovas Radvila. These books attest to the integration of the Grand Duchy of Lithuania’s nobility and magnates with other lands of the Polish-Lithuanian Commonwealth. They largely contain materials relating to public life of the whole Commonwealth, while often including materials relating to local issues.Straipsnyje aptariamos rankraštinės knygos – informacijos rinkiniai apie viešą gyvenimą, – sukurtos XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dabar saugomos Lenkijoje. Jas daugiausia kūrė didikai, kanceliarijos tarnautojai ir pareigūnai, dirbę magnatų ir valstybės garbingųjų asmenų teismuose, vedami troškimo kaupti arba rūpesčio dėl dokumentavimo ir istoriografijos ateities, o kartais ir vedami noro paremti visuomeninę veiklą. Juose randama įvairios informacijos apie viešą gyvenimą bei jo dokumentavimą. Medžiaga šiam tyrimui surinkta iš spausdintinių ir internetinių rankraščių katalogų ir inventorių. Galima manyti, kad yra išlikę 400–500 tokio tipo rankraščių ir maždaug 100 dokumentų pačioje Lenkijoje. Didžiausia jų kolekcija saugoma Radvilų archyve, kuris yra Centrinio istorijos archyvo Varšuvoje dalis, o pavieniai egzemplioriai yra išsibarstę po įvairias bibliotekas ir muziejus. Seniausi yra XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios. Didžiausios vertės yra keli XVII a. vidurio rankraščiai iš Biržų Radvilų giminės. Tarp kitų vertingų dokumentų patenka XVII a. Sapiegų, Nesvyžiaus Radvilų bei paprastų didikų aplinkoje sukurti rankraščiai, kuriuose dažnai randama unikali, kitur nežinoma informacija. Iš pastarųjų išsiskiria įvairenybės, sukurtos Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos sekretoriaus Kazimierzo Złotkowskio pirmaisiais trimis XVIII a. dešimtmečiais. Šios knygos liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir magnatų integraciją su kitomis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėmis. Rankraščiai iš esmės yra turtingi informacijos apie ATR viešąjį gyvenimą, o kartu išsaugo lokalinį kontekstą

Karaim manuscripts and old prints in Polish private collections : new perspectives in Karaim studies

This article presents the results of academic research conducted by a group of scholars in the years 2012–2016 on Karaim manuscripts owned by Polish individuals. The research was financed by the National Science Centre (Poland) (research project nr.: 2011/03/D/HS2/00618). The article provides a concise yet exhaustive description of the privately owned printed and handwritten materials and presents a great deal of hitherto unknown scientific data. The materials stored in private archives open up new perspectives on Karaim studies. They will undoubtedly serve as an important starting point for future research – primarily for historians and linguists, but also for those conducting literary, cultural, and religious studies

Historia kolekcji rękopisów romańskich z byłej Pruskiej Biblioteki Państwowej w Berlinie, przechowywanych w Bibliotece Jagiellońskiej w Krakowie : studium ogólne = The history of the collection of Romance manuscripts from the former Preussische Staatsbibliothek zu Berlin, kept at the Jagiellonian Library in Kraków : the overall study

In the city of Cusco, the urban road is framed in a serious problem of total absence of periodic actions directed to the maintenance of paved roads, resulting in the accelerated deterioration of the pavements until almost their destruction, so, urban paved roads of the city of Cusco demand a new way of dealing with road management. Firstly, a situational analysis and diagnosis of the road maintenance processes used by the responsible entity was carried out. And then as a result of the investigation, a proposal for the implementation of the road maintenance management system for the urban roads of the city of Cusco is presented. Also as a case study is presented the management of the pavement of a road of the first order of the city of Cusco, the Av. de la Cultura, whose pavement was built in 1972, in its life cycle maintenance activities were carried out from from the year 1984, the year 1,999, the first functional and structural evaluation was carried out, the results of which required periodic maintenance. In 2012-2013, a new functional and structural assessment of the pavement was carried out to predict its behavior model, the results of which indicate that a second periodic maintenance should be carried out in the year 2020. With the results obtained, the analysis of the deterioration state of the life cycle of the pavement and the analysis of the life cycle cost for a period of 50 years was carried out in two scenarios: scenario 1 considering routine and periodic maintenance activities; Scenario 2 without considering maintenance. In the analysis of the state of deterioration, deterministic analysis and graph we find in scenario 2 a VPN of S/. 1, 003,829 more than scenario 1. This shows that the application of routine maintenance activities and especially newspaper in the Av. de la Cultura (scenario 1), has had results from the economic point of view much more advantageous than not having applied periodic maintenance activities and this increases more if we add the improvement of service quality and safety to users.Trabajo de investigaciónEn la ciudad del Cusco, la vialidad urbana está enmarcada en una grave problemática de ausencia total de acciones periódicas dirigidas al mantenimiento de vías pavimentadas, produciendo como resultado el deterioro acelerado de los pavimentos hasta casi su destrucción, por lo que, las vías urbanas pavimentadas de la ciudad del Cusco exigen una nueva manera de enfrentar la gestión vial. Para ello primeramente se realizó un análisis y diagnóstico situacional de los procesos de mantenimiento vial utilizados por la entidad responsable. Y luego como resultado de la investigación se presenta una propuesta de implementación del sistema de gestión de mantenimiento vial para las vías urbanas de la ciudad del Cusco. Asimismo como caso de estudió se presenta la gestión del pavimento de una vía de primer orden de la ciudad del Cusco, la Av. de la Cultura, cuyo pavimento fue construido el año 1972, en su ciclo de vida se realizaron actividades de mantenimiento a partir del año 1984, el año 1,999 se realizó la primera evaluación funcional y estructural, cuyos resultados exigieron que se realice un mantenimiento periódico. El año 2012-2013 se realizó una nueva evaluación funcional y estructural del pavimento, para predecir su modelo de comportamiento cuyos resultados indican que máximo el año 2020 debe realizarse un segundo mantenimiento periódico. Con los resultados obtenidos se realizó el análisis del estado de deterioro del ciclo de vida del pavimento y el análisis del costo del ciclo de vida para un periodo de 50 años en dos escenarios: escenario 1 considerando las actividades de mantenimiento rutinario y periódicos; escenario 2 sin considerar mantenimiento. En el análisis del estado de deterioro, análisis determinístico y grafico encontramos en el escenario 2 un VPN de S/.1, 003,829 más que el escenario 1. Lo que demuestra que la aplicación de actividades de mantenimiento rutinario y sobre todo periódico en la Av. De La Cultura (escenario 1), ha tenido resultados desde el punto de vista económico mucho más ventajosos que el no haber aplicado actividades de mantenimiento periódico y esto aumenta más si sumamos la mejora de la calidad de servicio y seguridad a los usuarios

Two requiems by Johann Baptist Schiedermayr (1779-1840) and their reception in 19th-century Polish churches

Celem niniejszego artykułu jest dokonanie studium przypadku dwóch mszy żałobnych Johanna Baptista Schiedermayra, analiza muzyczna dzieł oraz źródłoznawcza kopii tych utworów wykorzystywanych przez kapele kościelne na ziemiach polskich w XIX wieku. Podjęte działania pozwalają na ukazanie korelacji pomiędzy artystą, jego dziełami i ich recepcją. Na wstępie przedstawiono pokrótce sylwetkę linzkiego kompozytora i multiinstrumentalisty oraz opisano jego dorobek kompozytorski. Następnie zanalizowano i porównano "Requiem Es-dur" i "Requiem c-moll", biorąc pod uwagę budowę formalną, sposób opracowywania tekstu słownego, instrumentację i elementy dzieła muzycznego na tle dorobku kompozytora. Dalej przedstawiono recepcję obu mszy żałobnych na ziemiach polskich na tle ogólnego obrazu recepcji muzyki Schiedermayra na terenach polskich, prezentując sześć zachowanych rękopisów, dokomponowane partie instrumentalne i części mszalne, a także wysnuwając wnioski dotyczące wykonawstwa i odbioru tych dzieł przez dziewiętnastowieczne kapele kościelne

Manuscript Tradition of Georg Joachim Rheticus’s Election Prophecy. Source Analysis and Edition

The paper aims to organise the issues concerning the great variety of manuscripts jointly referred to as the “election prophecy”, supposedly made by Georg Joachim Rheticus. The author proposed to apply a model showing how the original text of the “prophecy”, the autograph of which has not been preserved to this day, underwent contamination and interpolation after being introduced into manuscript circulation through correspondence and numerous copies, while at the same time serving as the basis for the creation of vernacular traditions of the text. These processes are depicted in source materials annexed to the paper, containing editions of the Latin, Polish and German variants of the text

Чтения московской редакции Стишного пролога в рукописных прологах Речи Посполитой

The interaction between the Ordinary and the Versed synaxarion began almost immediately after the latter was translated in the first quarter of the 14th century. The present article focuses on samples of readings from the Versed synaxarion that found their way into versions of the Ordinary synaxarion. The author raises the question of whether the readings from Moscovite Rus versions of the Synaxarion were integrated into the versions characteristic to the Kyiv Metropolitanate. An indepth study into the composition of the versions of the Synaxarion deriving from the Grand Duchy of Lithuania and, subsequently, the Commonwealth of the Two Nations, has made it possible to give an affirmative answer to this question. The specific version of the extended edition of the Synaxarion copy written by the local scribe Symeon in 1621 in Rychagov Village, Lviv Region, Ukraine, later transferred to the Krekhov Monastery and currently stored in the Lviv National Scientific Library, MV 1267, has been found to contain a number of didactic articles and individual hagiographic texts derivedfrom the Moscow version of the Versed synaxarion. The Rychagov synaxarion was also checked with some other synaxaria and hagiographic collections from the Commonwealth of the Two Nations. During their work on these sources, the book scribes were chiefly interested in the new sermons they used for creating the unique and rich didactic section of the synaxarion No. 1267.Взаимодействие Простого и Стишного пролога началось практически сразу после появления перевода последнего в первой четверти XIV в. В статье рассмотрены примеры включения чтений Стишного пролога в списки Простого, а также поставлен вопрос о том, имела ли место интеграция статей из созданных в Московской Руси проложных редакций в характерные для Киевской митрополии разновидности Пролога. Сплошной анализ состава списков, происходящих из Великого княжества Литовского, а позднее и Речи Посполитой, позволил ответить на этот вопрос положительно. В простом прологе особой разновидности пространной редакции, переписанном в 1621 г. в селе Рычагове (Львовская обл., Украина) местным священником Симеоном, позднее принадлежавшем Креховскому монастырю, а ныне хранящемся в Львовской национальной библиотеке им. В. Стефаника, МВ 1267, был выявлен пласт назидательных статей и отдельные житийные тексты, восходящие к московской редакции Стишного пролога. Помимо московской редакции рычаговский пролог был сверен с иными прологами и агиографическими сборниками Речи Посполитой. При работе с этими источниками книжников главным образом интересовали новые поучения, которые были использованы ими для создания уникального назидательного раздела пролога № 1267. Eiliuotojo sinaksaro Maskvos redakcijos skaitiniai Abiejų Tautų Respublikos rankraštiniuose sinaksaruose  Paprastojo ir Eiliuotojo sinaksarų sąveika prasidėjo beveik iš karto po atlikto paskutiniojo vertimo XIV a. pirmajame ketvirtyje. Straipsnyje nagrinėjami Eiliuotojo sinaksaro skaitinių įterpimo į Paprastojo sinaksaro nuorašus pavyzdžiai, taip pat keliamas klausimas, ar vyko skaitinių iš Maskvos Rusioje sukurtų sinaksaro redakcijų integracija į Kijevo metropolijai būdingas sinaksaro atmainas. Nuosekli kilusių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikos sinaksarų nuorašų sudėties analizė į šį klausimą leido atsakyti teigiamai. Išplėstinės redakcijos ypatingos atmainos sinaksare MV 1267, perrašytame vietinio dvasininko Simeono 1621 m. Ryčagovo kaime (Lvovo apskritis, Ukraina), vėliau priklausiusiame Krechovo vienuolynui ir šiuo metu saugomame Lvovo nacionalinėje mokslinėje V. Stefaniko bibliotekoje, buvo aptiktas pamokomųjų straipsnių klodas ir pavieniai hagiografiniai tekstai, kilę iš Eiliuotojo sinaksaro Maskvos redakcijos. Ryčagovo sinaksaras taip pat buvo sutikrintas su kai kuriais kitais sinaksarais ir hagiografiniais rinkiniais iš Abiejų Tautų Respublikos. Dirbdami su šiais šaltiniais knygininkai visų pirma domėjosi naujais pamokymais, kuriuos jie panaudojo kurdami unikalią ir turtingą Sinaksaro Nr. 1267 didaktinę dalį.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika; Maskvos Rusia; sinaksaras; rankraštinis bažnytinis slavų paveldas; raštijos tradicijų sąveik